Ryšium su pastaraisiais nelabai adekvačiais mėgėjų žūklės taisyklių pakeitimais  (punktas 11.2) tai mes buvome ne upėtakių sezono uždarinėti, o lydekų gaudyti ir visai net ne Lietuvoj, tikrai. Bet jau taip supuolė, kad labai daug upėtakių prigaudėm. Nu ką darysi, viską paleidom, tai taisyklių kaip ir nepažeidėm. Aš kaip suprantu – norėta padaryti Lietuvoje C&R, bet gavosi taip, kad upėtakių žūklė Lietuvoje – uždrausta. Logika tokia, kad jei jau imti negalima, tai tada nx ir gaudyti. Retarded enough? Kaimo japui – tikrai ne.

Kaip ten bebūtų – upėtakį su Gedu uždarėm tikrai smagiai. Ptchu, lydekas gaudėm, bet upėtakiukų pridaužėm. Dirbom nuo ryto iki vakaro, žuvies kiekiai neįsivaizduojami, kaip veislyne, bet dydžiai tai šį kart max 30. Už tai žuvys kibo praktiškai kiekvienu pravedimu. Tiek veiksmo nepamenu kada paskutinį kartą mačiau. Po ilgos pertraukos nuo upėtakių šita sportinė žvejyba man labai patiko . Ptchu, lydekų. Upelis mažas , daug bridimo, nes krantai apaugę iki negaliu, daug sėlinimo, daug Lietuviškų džiunglių, daug labai tikslių metimų ir trumpų pravedimų. Žodžiu – upėtakiavimo definition. Pavyko ir kelias geras fotkes padaryti ir naują upės ruožą patikrinti, o ir labai įdomų dieduką sutikti. Jis ten gyvena ant upelio kranto, prūdų sau prisikasęs. Pradėjom įdomiai kalbėtis, pasakojo, kaip brekus gėdino ir kitų įdomių istorijų, aš irgi dalinausi patirtim, dienos įspūdžiais. Ir taip vat bekalbant prūdo paviršiuje nuoraibuliavo didelės žuvies bulka…Aš nepasimečiau ir užklausiau – “ar prūdas pratekamas pas jumis?”, sakau. “Tai jo” diedukas atsako. “O nebandėt margųjų upėtakių auginti?” -”Va, plaukioja, didžiausi po penkis kilogramus jau kažkur”. Nutirpo rankytės. Toks lyg niekur nieko paprastutis senelis augina va sau padvodkes, kokių gyvai dar matyti neteko ir vargu ar teks. Paklausiau ar naršina. Sako: “jo, su tinklu išsitraukiam didžiuosius ir tuos, kur stori. Aš palaikau, o žmona išspaudžia iš žuvies ikrus”.  “O tai po to su pieniais maišot ir laukiat, ane? ” “Ai – ne ne, mes pasūdom ir valgom” Nu ant tiek smagus pokalbiukas buvo, dar guodės, kad šeria gyvom žuvytėm kartais ir brangiai kainuoja. Gal reikėjo pasisiūlyti padėt su tais pašarais jam… Sakė, kad jam karpis dabar jau skanesnė žuvis, nei margis, mat sveikai irgi pratekamam vandeny augęs, natūraliu maistu mitęs, jokio dumblo kvapo, jokio kombikormo, visai kitas skonis. Man, kaip mėgstančiam virtuvėj pasikuist – buvo kostminis pokalbiukas. Vat visos žvėjybos main įvykis. Gerai maitinas seneliaimlia.

Aš čia rašau rašau ir dabar supratau, kad šitas blog’as dabar realiai yra apie neteisėtą veiklą. Gal kam domeno reikia? P.M. feisbuke.